Smėlio dėžės terapija

Smėlio dėžės terapija – tai specifinis gydymo metodas, pasaulyje įgijęs didžiulį populiarumą. Lietuvoje kol kas tik keli specialistai taiko šį metodą – tiek vaikams, tiek suaugusiems. Pagrindinės jo priemonės: stalo aukščio ir dydžio smėlio dėžė su sausu arba drėgnu smėliu ir figūrėlių kolekcija, atspindinti kiek įmanoma didesnę pasaulio įvairovę.

Terapijoje klientas spontaniškai veikia su smėliu ar figūrėlėmis tai, ką jam norisi: piešia smėlyje, formuoja jį, kuria paveikslą naudodamasis figūrėlėmis, galbūt vaizduoja visą istoriją. Jam nėra duodama instrukcija, jis gali laisvai žaisti. Tokiu būdu jis prisiliečia prie savo tikrosios savasties, kuri ilgą laiką buvo nuslopinta vardan adaptacijos išoriniame pasaulyje. Iškylantys vaizdiniai, panašiai kaip ir sapnai, yra puikus greitkelis į pasąmonę ir parodo tikrąją emocinę žmogaus būseną. Jie kompensuoja sąmoningo požiūrio vienpusiškumą. Racionalusis ir apskaičiuojantis žmogus randa savyje gyvus pojūčius, švelnius jausmus, net religinius išgyvenimus: iš po jo rankų gimsta gražiausi sodai su juose skraidančiais rožiniais drugeliais, šokančios deivės, kelias paslėpto lobio link, kuriuo einant tenka susigrumti su pavojingomis būtybėmis ar laukiniais žvėrimis. Visa tai atspindi ir kartu nukreipia vidinę asmenybės raidą pilnatvės link. Smėlio dėžės terapija ypač tinka žmonėms, kuriems sunku žodžiais išreikšti savo vidines būsenas, tačiau ir daugeliui kitų. Taikau ją kaip pagalbinį metodą pokalbio psichoterapijoje.